Naudingi patarimai

 

Saugokim miškus - nekurkime laužaviečių bet kur

          Draudžiama laužus kūrenti arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Taip pat draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose). Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes griežtai draudžiama. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

          Vadovaujantis administracinių nusižengimų kodeksu, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 eurų iki 170 eurų. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 560 eurų iki  2300 eurų.

           Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad pastebėjus miške įsiplieskiantį gaisrą, pasistenkite patys jį užgesinti, nes ugnis gali labai greitai išplisti į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsdami skambinkite Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus informacija

 

 



 

DEGINSI ŽOLĘ – BAUDĄ MOKĖSI

Informuojame, kad Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai vykdo operatyvinius reidus dėl pernykštės žolės deginimo. Primename:

 

 

  • Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimas, laužų kūrenimui nustatytuose vietose), miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse, esančiuose arčiau kaip 50 m. nuo miško ar durpingos vietos.
  • Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.
  • Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m. nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
  • Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą nuo 30 iki 300 eurų.
  • Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
  • Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 350 eurų.
  • Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.
  • Visa informacija apie išdegusias atviras teritorijas perduodama Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) ir Aplinkos apsaugos agentūrai, kurios savo ruožtu taikys poveikio priemones išdegusių pievų savininkams.

 

 

 


 


 

Praktiški patarimai, kaip save ir kitus apsaugoti nuo ugnies

 

 

 

 

Gaisrą gali sukelti mažiausias neapdairumas!

 

Užsidegus sofai ar foteliui kambarys per 3 minutes prisipildo nuodingų dūmų. Jų įkvėpęs žmogus gali prarasti sąmonę ir užtrokšti.

 

Gaisras plinta sparčiai!

 

Po 10–15 minučių užsiliepsnoja visas kambarys. Kuo jis netvarkingesnis ir prikrautas sendaikčių, tuo gaisras plis greičiau.

 

Jeigu Jūsų bute kilo gaisras:

 

Nedelsdami kvieskite pagalbą. Telefonais 01 (fiksuotas ryšys) arba 112 (mobilioji linija) kvieskite ugniagesius gelbėtojus. Šaukitės kaimynų pagalbos, kad padėtų evakuotis iš degančių bei uždūmintų patalpų. Vienintelė saugi vieta – laukas. Išeidami uždarykite duris, bet jokiu būdu jų neužrakinkite.

Patalpas palikite eidami pasilenkę prie žemės, veidus užsidengę sausu ar sudrėkintu audiniu, kad galėtumėte kvėpuoti kiek įmanoma švaresniu oru.

Jei kelią į lauką pastojo ugnis, pagalbos šaukitės atsidarę langus.

 

Ką daryti, jei užsidegė rūbai?!

 

·        Liepsna greitai kyla aukštyn.

·        Užsidenkite veidą rankomis.

·        Griūkite ant žemės ir raičiodamiesi slopinkite liepsną.

 

Jei dega kito žmogaus drabužiai, veikite greitai ir nedvejodami:

·        Žmogų pargriaukite.

·        Ugnį slopinkite tuo, kas po ranka, – striuke, užtiesalu.

·        Vėsinkite vandeniu.

 

Rūkantiesiems:

KAIP SAVE IR KITUS APSAUGOTI NUO GAISRO PAVOJŲ

 

·        Jei dar nemetėte, išmokite saugiai rūkyti.

·        Rūpestingai gesinkite degtuką ir nuorūką.

·        Nerūkykite būdami prie degių medžiagų.

·        Nerūkykite lovoje – gali įvykti tragedija.

 

Elektra – galinga, bet pavojinga energija

 

·        Jei elektros prietaisas pradėjo rūkti ar degti, pirmiausia reikia išjungti kištuką iš elektros tinklo ir tik tada gesinti. Jeigu neįmanoma atjungti srovės, gesinti galima sausu storu audiniu (užtiesalu, kilimėliu). Jokiu būdu negalima gesinti vandeniu.

·        Nepalikite įjungtų be priežiūros elektros prietaisų.

·   Nenaudokite gendančių prietaisų (jei pastebite, kad pažeisti laidai ir pan.).

·        Remontuoti kvieskite tik specialistus.

·   Kilus audrai, žaibuojant išjunkite visus elektros prietaisus, uždarykite langus, nekalbėkite telefonu.

·        Nejunkite daug elektros prietaisų į vieną lizdą.

·        Laidai turi būti tvarkingi, izoliuoti.

·        Nenaudokite, nestatykite elektros prietaisų šalia vandens.

     Svarbu, kad laidai nebūti prispaudžiami durimis, baldais, mindomi ar kitaip pažeidžiami mechaniškai.

·     Virtuvėje elektros prietaisams reikia rasti tokią vietą, kad jie nesiliestų prie praustuvės ar viryklės.

·  Nenaudokite elektros prietaisų vonioje, būdami šlapi, neimkite jų drėgnomis rankomis.

·     Išjungdami elektros prietaisą niekada netraukite už laido. Laikydami kištuką, kita ranka prilaikykite elektros lizdą, kad saugiai išjungtumėte prietaisą.

 

Aplaidus užmaršumas virtuvėje – rimtas pavojus

 

·        Didžiausias pavojus – viryklė. Jai skleidžiant karštį, gali užsidegti arti pakabintos užuolaidos, rankšluosčiai ir pan.

·             Užmirštas ant viryklės maistas gali uždūminti patalpas ir net užsidegti.

·       Ypač pavojingi užsidegę riebalai ar aliejus. Įsiminkite, kad degančių riebalų negalima gesinti vandeniu – gali įvykti sprogimas.

·        Ugnį gesinkite uždengdami indą dangčiu, storu audiniu ir išjungdami degiklį. Dangtį nuimkite tik tada, kai indas visiškai atvėsta.

 

Dujos

 

·        Dujinės viryklės labai pavojingas prietaisas namuose, kadangi nutekėjus dujoms pakanka menkiausios kibirkšties, kad įvyktų sprogimas.

·        Nepalikite dujinės viryklės be priežiūros, o nakčiai užsukite dujų čiaupą.

·   Jei dėl kažkokių priežasčių viryklė užgeso, nebandykite tuojau vėl uždegti – nežinia, kiek nutekėjusių dujų susikaupė. Tiesiog užsukite čiaupą ir išvėdinkite virtuvę.

·    Gamindami maistą nepilkite vandens į ant viryklės stovintį puodą, kad neužgesintumėte ugnies.

·  Jei gaminamas maistas išbėgo, išjunkite viryklę ir pažiūrėkite, ar neužsikimšo degiklio angos. Jei pastebėjote, kad ne visos degiklio angos praleidžia dujas (vietomis nėra ugnies), išjunkite dujas ir kruopščiai išvalykite degiklį bei dangtelį. Nedekite ugnies, kol visiškai neišdžius.

 

Kad krosnis šildytų, bet nesukeltų gaisro

 

·        Nepalikite krosnies be priežiūros, išeidami iš namų.

·     Nekūrenkite krosnies labai intensyviai. Kūrenkite 2–3 kartus per dieną po pusantros valandos.

·     Krosnį baikite kūrenti ne vėliau kaip 2 valandos prieš eidami miegoti. Taip sumažinama tikimybė apsinuodyti smalkėmis.

·        Krosnis turi būti uždaroma, kad neprikristų žarijų. Aplink krosnį grindis iškloti plytelėmis ar kita nedegia medžiaga.

·   Nedėkite į krosnį malkų, ilgesnių už pakurą, – negalėsite sandariai uždaryti pakuros durelių.

·     Nestatykite baldų arčiau nei 1 metras nuo krosnies. Nelaikykite šalia sukrautų malkų. Šie daiktai gali greitai užsidegti.

·  Niekada nekurkite krosnies naudodami degius skysčius (žibalas, benzinas) – galite išlieti ir sukelti namuose gaisrą.

 

Žvakės

 

·        Žvakė – tai atvira liepsna, kuri gali sukelti gaisrą. Tad naudodami žvakes atminkite:

·                Žvakė turi stovėti stabilioje žvakidėje, kad nenukristų.

·               Nestatykite žvakės šalia galinčių užsidegti daiktų (ypač palangių, šalia užuolaidų).

·                Žvakė turi stovėti ant nedegančio paviršiaus.

·        Deganti žvakė skleidžia didelį karštį, tad virš jos turėtų būti 1 metro tarpas iki lubų, lentynų ir pan.

·        Norėdami pernešti žvakę į kitą vietą, ją užgesinkite.

·        Labai svarbu – nepalikite degančios žvakės be priežiūros, o išeidami iš kambario ją užpūskite